Kiekviena šeima paskutinį kartą atsisveikina su mylimu naminiu gyvūnu skirtingai. Būdų tai padaryti iš ties ne vienas. Bet Toma ir Vitalijus Žebeliai jau pusmetį suteikia unikalią galimybę – kremuoti savo mirusį augintinį. Pokalbis su krematoriumo savininke apie verslo idėją, žmonių požiūrį ir atsisveikinimo būdus.

– Papasakokite, prieš kiek laiko ir kaip atsirado idėja įkurti augintinių krematoriumą?

– Mintis gimė mano vyrui Vitalijui. Maždaug prieš penkerius metus buvo atvykę jo kolegos iš užsienio ir pasidalino patirtimi, kaip jų šalyje puikiai veikia augintinių krematoriumai. Ir mano vyrą ši mintis sužavėjo. Nors pradžioje tai buvo vyro užmanymas, bet kartu pradėjome rūpintis reikiamais dokumentais, tad tai tapo šeimos verslu.

– Kaip idėja virto realybe?

– Pirmiausia reikėjo susitvarkyti dokumentus. O jų išties nemažai: aplinkosaugos vertinimai, sanitarinės zonos nustatymas, maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas. Nuo dokumentacijos tvarkymo iki atidarymo prireikė dvejų metų.

– Įsikūrėte Tauragės rajone. Kodėl būtent ten?

– Vieta pasirinkta neatsitiktinai. Mano vyras yra kilęs iš Tauragės rajono, Žygaičių kaimo. O netoli jų yra ir Zoliškiai. Turėjome žemės sklypą, kuris atitiko krematoriumui atitiko keliamus reikalavimus.

– Kaip vyksta kremavimo procesas?

– Augintinio kremavimui naudojame amerikiečių gamybos kremavimo aparatą, kurį įsigijome Anglijoje. Jis yra sertifikuotas ir turi leidimus. Kremavimo aparato pajėgumas 50 kilogramų per valandą.

Siūlome tris galimybes, kaip atsisveikinti su augintiniu. Pirmoji – augintinių krematoriumas yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis su maždaug 70 Lietuvoje veikiančių veterinarijos klinikų. Augintinio šeimininkai gali tuose klinikose palikti nugaišusį gyvūną, o mes atvažiuojame patys pasiimti, supildome visus reikiamus dokumentus, išsivežame jį, kremuojame ir standartinėje ar pasirinktoje iš katalogo urnoje pristatome augintinio pelenus į tą pačią veterinarijos kliniką.

Antrasis būdas – šeimininkai iš anksto susitarę, patys atvažiuoja, atsisveikina su gyvūnėliu krematoriume ir iškeliauja su urna. Krematoriume įrengtas stebėjimo kambarys, todėl šeimininkai gali atsisveikinti, paskutinį kartą pabūti kartu su gyvūnu. Žinoma, kremavimas užtrunka. Jei augintinis nedidelis, reikia palaukti apie valandą, o jei sveria daugiau, tai ir tris valandas.

    

Na, ir trečias variantas – atvykstame nugaišusį gyvūnėlį paimti iš namų, o kremavus jį grąžiname urnoje šeimininkams.

Paslaugų kainos yra įvairios, priklauso nuo to, kokį variantą šeimininkai pasirinks, taip pat nuo augintinio svorio bei urnos. Kainos paskelbtos mūsų augintinių krematoriumo internetinėje svetainėje.

– Minėjote, jog mirusio gyvūno šeimininkai gali dalyvauti kremuojant augintinį. Ar dažnai pasirenkamas šis būdas?

– Taip, gali. Šiek tiek mažiau nei pusę šeimininkų, kurie kremavo savo augintinį, pageidavo dalyvauti. Atvyksta atsisveikinti, pažiūrėti, kaip atrodo kremavimo procesas. Augintinių šeimininkams kyla daug klausimų, ar tikrai bus kremuotas tik jų gyvūnas, ar bus į urną įdėti tik jų augintinio pelenai, kaip viskas veikia. Visada, jei tik yra galimybė, kviečiu rinktis tokį atsisveikinimą.

© 15min.lt